voga

voga
1 ×vóga (l. waga < vok. dial. Wage) sf. (1) [K], OGLI139, Lk, Šk, Alvt, vogà (2) NdŽ, FrnW, Jnšk, Slm, Plvn 1. R, MŽ, N, M, KŽ, Varn, Grv, Al svarstyklės: Vogos bliūdelės R390, MŽ524. Bezmėnai būdavo, paskum ir võgos atsirado jau, su võgom [sverdavo grūdus] Slm. Pasvėriau – dvidešimti keturi svarai – didžiosios vógos Kv. Falšyva voga yra ponui nepykanto[je], bet tikras svaras jamui pasimėgstase VlnE169. Ir parašiau gromatą, ir pečėtį pridėjau, ir priėmęs liudininkus pasvėriau jam pinigus ant vogos BBJer32,10. ^ Miera – viera, voga – teisybė Sln. ║ R324, MŽ434, KŽ svarstyklių lėkštelė. 2. NdŽ, Slm svorio sunkumas: Aukso voga Q229. Nėra vógos (trūksta svorio) OZ61. Svaras arba voga [buvo]: grūdas svaras, stukas, pundus, birkuva S.Dauk. Anoj krautuvėj gerą vógą duoda Rk. Ne tau, vyre, tą akminą pakelt, čia yra nemaža vóga Žg. Iš pradžios dar šiaip taip laikėmėsi pardavinėdami viską pigiaus, už tai duodami mažesnį svartį (vogą) ir mierą A1885,118. ║ prk. svarba: Ponas truputį žemiaus bylojo, kad kiekvienas mažiausias, kursai tiktai yr mano karalystoj, dabar didesnės vogos MP14. 3. Slm sieninio užtraukiamo laikrodžio svarstis: An sienos laikrodį su võgom turėjom Jnšk. Aš buvau gal septynių metų, ka pirmojį laikrodį parnešė su vógums – mušdavo kas pusė adynos Krp. 4. Ser, NdŽ svertainė, svarstyklinė. 5. NdŽ, KŽ, LKAI92(Lnk,Tn), Šts, Gd, Kl žr. vogas 1: Voga pri štelvogės, štelvogė pri atsaičių, atsaites pri ašių užmauti – ir trauk vežimą J. Porą arklių pasikinko, ta dvi vógos Pln. Reikėjo prikalti pri šlajikių tokį kebeklį vógai prikabinti End. Vógas liuob dirbti iš ąžuolo medžio Klp. Čia pradės pradės važiuoti – jau, veizėk, vóga partrūkusi Trk. 6. branktelis pakabinti lupamam gyvuliui, dereklis: Vogą tokią pasidaro, toks, žinai, medis su nosia [avikailiams dirbti] Žlb.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

Look at other dictionaries:

  • vogă — VÓGĂ s.f. (Franţuzism) Interes viu, dar trecător, provocat de o întâmplare, o persoană, o modă etc.; faimă, trecere de care se bucură (câtva timp) cineva sau ceva; renume, modă. – Din fr. vogue. Trimis de bogdanrsb, 26.07.2002. Sursa: DEX 98 … …   Dicționar Român

  • voga — / voga/ s.f. [der. di vogare ; nel sign. 2. b, calco del fr. vogue ]. 1. (marin., sport.) [modo di vogare: v. corta ] ▶◀ Ⓖ (lett.) remeggio, vogata. 2. (fig.) a. (non com.) [il dedicarsi a qualche attività con decisione e buona voglia: mettersi… …   Enciclopedia Italiana

  • Voga — Vista del río Voga en las temas San Pedro del Sur. País que atraviesa …   Wikipedia Español

  • voga — |ó| s. f. 1. Ato de vogar. 2. Reputação. 3. Popularidade. 4. Moda. • s. m. 5. Remador da guiga que vai atrás dos outros. 6.  [Brasil] Peixe marítimo …   Dicionário da Língua Portuguesa

  • voga — vȏga DEFINICIJA reg. 1. ž dio vesla koji se oslanja o čamac 2. uzv. zaveslaj!, vozi! ETIMOLOGIJA tal. vogare: veslati …   Hrvatski jezični portal

  • voga — vó·ga s.f. CO 1. il vogare, il far avanzare un imbarcazione remando; il modo di vogare: scuola di voga, mettere qcn. alla voga | avviare, prendere la voga, incominciare a remare 2. fig., lena, entusiasmo nel fare qcs. Contrari: pigrizia,… …   Dizionario italiano

  • voga — {{hw}}{{voga}}{{/hw}}s. f. 1 (mar.) Spinta data col remo per far avanzare un imbarcazione | A –v, a spinta di remi | Voga di punta, con un solo rematore per banco, e ciascuno con un solo remo | Voga corta, a palate brevi e veloci | Voga lunga, a… …   Enciclopedia di italiano

  • Voga — Sp Vogà Ap Vouga L u. Portugalijoje …   Pasaulio vietovardžiai. Internetinė duomenų bazė

  • voga — 2 voga sf. (1) NdŽ, vogà (2) KŽ; CI56, Q56, B52, N, [K], LsB218, LVIV492, FrnW žemės luitas, gabalas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • vòga — vogo f. vogue ; réputation ; affluence. Aquela dança aguèt la vòga pron temps : cette danse a été en vogue assez longtemps. voir desmodat, mòda …   Diccionari Personau e Evolutiu

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”